VYSK. JURGIO MATULAIČIO PAMOKSLAS INGRESO DIENĄ VILNIAUS KATEDROJE

(Publikuota: „Arkivyskupas Jurgis Matulevičius“, red. Kazimieras Čibiras, 1933, Marijonų spaustuvė Marijampolėje.)

Švetasis Tėvas paskyrė mane šios garbingos diecezijos vyskupu, ganytoju.

Pirmą kartą stoju šioje vietoje su jumis, mieliausieji, viešai ir atvirai pasikalbėti, kaip mes drauge gyvensime, kaip mes sielų reikalus aprūpinsime, kaip savo priedermes atliksime. Stoju nepažįstamas, todėl pirmučiausia prašau vieno dalyko – laikykite mane Kristaus tarnu, atsiųstu jums rodyti į dangų kelią ir vesti į amžinąją laimę. Nuo šio laiko mes gyvensime kaip viena didelė dvasinė šeima, kurios aš būsiu tėvu ir vadu šioje vargingoje dvasinėje kelionėje.

Matyti laukėte: kas bus naujas ganytojas? Taigi štai ko galite laukti ir reikalauti iš manęs: „Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų, ne kad mes būtumėm savaime tinkami ką nors manyti lyg iš savęs, bet mūsų tinkamumas yra iš Dievo“ (2 Kor 3,5-6)

Aš rūpinsiuosi būti savo avelių pas Dievą tarpininkas ir užrarytojas. Eidamas prie altoriaus ir laikydamas šv. Mišias Dangaus Tėvui, Nekalčiausią Avinėlį aukosiu ne tiktai už save, bet ir už visą dieceziją; - kad gerieji sustiprėtų, nusidėjėliai grįžtų, ligonys ir nelaimingieji nusiramintų; kad mirusieji patirtų gailestingumo ir būtų išgelbėti.

Būsiu visų mokytojas. Atsidėjęs ir be atvangos, kiekviena proga, skelbsiu jums Dievo žodį.

Šviesiu, kad pažintumėt Dievą – Kristų – Bažnyčią. Priminsiu Dievo ir Bažnyčios įsakymus. Mokysiu dorovės ir rausiu nedorybes. Skleisiu meilę, teisybę, blaivybę. Teiksiu Dievo malones (šv. Sakramentus).

Rūpinsiuosi būti tėvu ir bičiuliu. Būsiu bičiulis mažiems vaikeliams; kad mokytųsi jie pažinti Dievą, maldos, klusnybės, tvarkos; saugosiu jų nekaltybę, saugosiu nuo nuodėmių ir papiktinimų. Būsiu bičiulis neturtėliams ir nelaimingiesiems. Guosiu pavargėlius; raginsiu turtingus, kad dalytųsi su jais. Neatstumsiu nuo savęs nei vieno. Santaikoje su visais gyvendamas, rūpinsiuos, kad viešpatautų meilė, kad nebūtų barnių, neapykantų, nuoskaudų. Noriu būti atlaidus piktiems, parama silpniems, užvėja geriems.

Didžios mane laukia priedermės. Įdėsiu į jas visą savo darbą, visą sveikatą, kad tik jos būtų atliktos. Rūpinsiuos, kaip Kristus, apglobti visus; būti visiems visu kuo. Dėl tiesos esu pasiryžęs guldyti galvą. Noriu būti ne kuo kitu, kaip tik tėvu ir ganytoju, Kristaus sekėju. Mano darbo dirva – Kristaus Karalija. Mano partija – Kristus. Tikiuosi, kad Dievo malonė bus su manim ir tinkamai kreips visus mano žingsnius.

Ko iš jūsų laukti ir reikalauti? Jei nuo šiol mes būsime tik viena didelė šeima, tai iš vien turime ir dirbti. Aš už jus melsiuos, bet ir jūs melskitės už mane. Tų jūsų maldų prašau kokarščiausiai. Prašykite, kad Dievas man šviestų, stiprintų, man padėtų visuose mano darbuose. Be Dievo malonės – silpnas, nieko negaliu. Jūsų priedermė – imtis į širdį Dievo žodį. „Kas jūsų klauso, manės klauso; kas jus niekina, mane niekina“. Pasitikėkite manim! Atidarykite man savo širdis!

Tiesa, didžios mano pareigos, bet esu kupinas vilties, kad Dievas padės jas atlikti. Sveikinu jus visus vardu Dievo Tėvo, kurio Apvaizda yra mano globai pavedusi šią dieceziją; vardu Jėzaus Kristaus, kurio malonė mane čia paskyrė; vardu Šventosios Dvasios, kuri mums duota, kad mumyse gyventų ir padarytų mus Dievo sūnumis. Sveikinu visus čia susirinkusius ir likusius namie, teisius ir nusidėjėlius. Ateinu pas jus su meile, taigi, neabejoju, kad ir man atsilyginsite meile. Saldžiausioji Jėzaus Širdis tejungia mus visus, kad visi norai ir darbai eitų vien Dievo garbei. –

Šventoji Nekaltai Pradėtoji Dievo Motina, kuri Aušros Vartuose švieti ir mus gini ir globoji! Pavedu Tau save ir savo aviją. Suteik, kad baigtųsi karas ir įvyktų ramybė! Kad išnyktų neapykanta ir įsiviešpatautų visuotinė meilė! Sutaikink mus su savo Sūnumi, kad amžinai linksmintumės danguje. – Amen.